Šių metų lapkričio  29 dieną “Žibinyčia” pakvietė bendruomenę į koncertą-vakaronę, skirtą besibaigiantiems tarmių metams. Vakaro metu skambėjo visų etnografinių regionų dainos, instrumentinė muzika,  vakaro dalyviai galėjo patrypti visų Lietuvos regionų šokius. Bet svarbiausia – išgirdome savitas tarmes, kurias dar taip puikiai išsaugojo marijampoliečiai. Ne kiekvieną dieną galime išgirsti aukštaitišką, žemaitišką ar dzūkų šnektą. Smagu, kad gyvendami Sūduvos žemėje branginame ir savo vaikystės kalbą. Galėjome įsitikinti, kad žemaičiai drąsiausi žmonės – susirinkęs nemažas būrys žemaičių tai puikiai įrodė, nes prireikė ir vertėjų pagalbos. Ne veltui sakoma, kad suvalkietis, tai per Nemuną permestas žemaitis…  Džiaugėmės gera nuotaika, puikiu pasibuvimu ir tais išsaugotais turtais, kuriais visi pasidalinome.